Ar galima susieti maitinimą krūtimi ir intelektą?

Kiekviena mama nori, kad jos mažylis būtų ne tik sveikas, bet ir protingas. Todėl šiandien, kai kūdikių mišinukų gamyba ir vartojimas yra pasiekę neregėtas aukštumas, vis dažniau tiek mamoms, tiek mokslininkams kyla klausimas, ar vaiko intelektas priklauso nuo maitinimo būdo kūdikystėje?

2005 metais Rusijoje, Astrachanėje, buvo atliktas tyrimas, kurio metu 16 metų buvo stebimi 124 vaikai, iš kurių dalis buvo maitinami krūtimi nuo metų iki pusantrų, o kita dalis – nuo pirmųjų mėnesių buvo maitinami mišinukais iš buteliuko. Keletas svarbiausių rezultatų: kalbos vystymasis vėlavo 27,7 % vaikų, maitintų mišinukais, ir 17,9 % vaikų, maitintų krūtimi; isterinis elgesys, silpnas pažinimo aktyvumas, polinkis į „peštuko“ elgesį buvo pastebėtas 17,9 % vaikų, maitintų mišinukais, ir 6,9 % vaikų, maitintų krūtimi. Analizuojant paauglių elgesį rezultatai dar labiau nustebino: iš visų tyrime dalyvavusių vaikų policijos įskaitoje buvo 13, iš kurių 11 buvo maitinti mišinukais ir 2 – krūtimi.

Pagrindinė tokių rezultatų priežastis – mišinuko sudėtis niekada neprilygs motinos pieno sudėčiai. Motinos piene yra apie 400 komponentų, iš kurių dalis keičiasi priklausomai nuo kūdikio poreikių, o net pažangiausiuose mišinukuose yra tik apie 50 tokių komponentų, kurie, žinoma, nekinta. Laimei, šiandien mišinukų sudėtyje jau yra taurino, kuris yra ypač naudingas galvos smegenų vystymuisi ir intelektinei vaiko raidai. Tačiau taurinas nėra vienintelis reikalingas komponentas, kuris yra reikalingas kūdikio intelektinei veiklai, kuris randamas motinos piene, o mišinukuose – ne arba randamas, bet skiriasi pavidalu ir kiekiu.

Taigi maitinimas krūtimi užtikrina ne tik motinos ir vaiko artumą, bet ir spartesnį vaiko intelektinį vystymąsi bei aukštesnį intelektą vyresniame amžiuje.