Dujiniai katilai tai optimalus šildymo sistemos sprendimas tuo atveju, jau namas yra pajungtas prie centralizuoto gamtinių dujų tiekimo. Jų pakankamai pigus eksploatavimas, yra taupūs, nesudėtingai valdomi, pasižymi ganėtinai dideliu galingumu, yra kompaktiški bei pasižymi plačiu siūlomų modelių asortimentu. Dėl visų šių pranašumų jie yra labai populiarūs tarp namų vartotojų, kurių nesustabdo ir keli trūkumai, kurie yra būdingi šiai įrangai. Vienas iš jų yra pakankamai sudėtingas ir griežtus reikalavimus turintis įrengimo procesas.
Dujiniai katilai įprastai susideda iš degiklio, šilumokaičio, šilumos izoliaciją turinčio korpuso, hidraulinio bloko ir saugumo bei kontrolės įrenginių. Jų veikimo principas yra gan paprastas – šilumnešis (oras arba vanduo) eidamas per šilumokaitį, sušyla ir toliau cirkuliuodamas sistemoje perduoda gautą energiją radiatoriams, šildomoms grindims, gyvatukams arba paduodamas tiesiogiai į patalpas per ortakius. Priklausomai nuo konstrukcijos ir naudojamo šilumnešio, katilai yra skirstomi į vieno arba dviejų kontūrų tipus. Pirmieji šildo per juos einantį orą, antrieji dar papildomai užtikrina vandens šildymą. Taigi priklausomai nuo įrenginėjamos šildymo sistemos, renkamas ir atitinkantis ją dujinis katilas.
Dujinių katilų montavimas yra pakankamai sudėtingas procesas, ir kalba eina didžiąja dalimi apie itin aukštus kokybės reikalavimus. Dujos yra labai pavojinga medžiaga, ir jų nuotėkiai gali turėti labai rimtų pasekmių, todėl yra labai svarbu, kad katilo pajungimą atliktų profesionalūs meistrai, turintys reikiamas žinias ir žinoma patirtį. Kiti dalykai, kuriuos reikia turėti omenyje yra būtinybė pajungti katilus prie dūmtraukių ar kaminų. To reikia, kad degimo metu atsiradusios pavojingos medžiagos būtų saugiai šalinamos iš patalpų. Visais kitais atvejais, reikia laikyti panašių montavimo reikalavimų kaip ir įrenginėjant bet kuriuos katilus – rinktis kokybiškas medžiagas, atkreipti ypatingą dėmesį į vamzdžių ar ortakių sujungimus ir izoliuoti būtinas vietas.