Joga : Vedos

Joga yra ganėtinai paslaptingas dalykas, tačiau į jį įsigilinus galima pasiekti tai, apie ką net nebuvo galima ankščiau pagalvoti. Šioje straipsnių serijoje supažindinsime jus su dalykais, susijusiais su Joga. Apie šiuos dalykus žinoti tikrai reikia, tad tikimės, kad iš šių straipsnių jūs šį tą sužinosite, kas jums pravers ateityje, o norint išmokti jogos galite lankyti jogos užsiėmimus.

Vedos (veda – žinojimas) arba Samhitos (samhita -‘rinkinys’) – sakralinis kanonizuotas arijų genčių parašytų įvairių tekstų rinkinys. Vedų literatūrai priskiriame keturius himnų, giesmių ir ritualo formulių rinkinius: Jajurvedą, Atgarvavedą, Rigvedą ir Samavedą bei jų komentarų rinkinius : Aranjakus, Upanišadas ir Brahmanus. Žymiausias ir seniausias Vedų rinkinys yra Rigveda.

Vedos – tai senovės Indų literatūriniai paminklai. Vedos teikia žinių apie Indijos genčių perėjimą iš pirmykštės bendruomenės santvarkos į klasikinę visuomenę, atspindi socialinę ekonominę, kultūrinę senovės Indijos praeitį, religiją bei mitologiją.
Ištakos

Senovės Indijos žmonės tikėdavo, kad žmogaus gyvenimui labai daug įtakos turi žvaigždės, kosminė energija bei įvairios dievų valdomos gamtos jėgos. Dievų malonė pelnoma tik įvairiomis aukomis, kurias palydėdavo tam tikros giesmės – himnai. Šie himnai, taip pat įvairios maldos bei religinių ritualų formulės tūkstančius metų buvo brahmanų perduodamos iš kartos į kartą, o vėliau pateko į  rinkinius – vedas. Tiksliai nėra žinoma, kada formavosi ir buvo užrašytos skirtingos Vedų dalys. Manoma, kad tai galėjo įvykti II tūkstantmečio pabaigoje – I tūkstantmečio pirmoje pusėje pr. m. e. Šie kūriniai daugybės hinduistų iki pat šiol laikomi šventosiomis knygomis, dieviškojo apreiškimo dalyku (Šruti – išgirsta).
Rūšys

Vedos yra skirstomos į keturias rūšis : Rigvedą, Samavedą Jadžurvedą,  ir Atarvavedą. Seniausia ir svarbiausia iš jų yra Rigveda. Jos 1028 giesmės skirtos seniesiems indo ariškiesėms dievams, ypač garvinti Indrai ir Agnini. Aukojimo ritualui skirti himnai yra Samavedos rinkinyje. Jadžurveda – tai giesmių rinkinys su religinių apeigų reikšmės paaiškinimais, kurie aprašyti proza. Atarvaveda yra skirta paprastiems tikintiesiems. Ją sudaro įvairios giesmės bei kerėjimo formulės, padedančios apsiginti nuo piktųjų dvasių, ligų bei kitų blogybių. Kiek mažesnę literatūrinę vertę turi žyniams skirti religinių apeigų vadovai – Brahmanai. Vis dėlto, jie komentuoja vedas, todėl tai yra tikras žinių apie tuometinę kalbą, papročius ir istoriją lobynas. Kitas vedų priedas – Aranjakai, patarimai atsiskyrėliams, kurie gyvena miškuose ir siekia moralinio tobulumo. Upanišadose vedos yra plačiai išaiškinamos ir filosofiškai pagrindžiamos. Žodis „upanišada” – tai „paslapčių mokslas”. Upanišadose, kurias kūrė ne tik žyniai, bet ir pasauliečiai – filosofai, valdovai, daugiausia kalbama apie žmogaus bei dievybės prigimtį, Visatos sukūrimą.