Ieškant informacijos, kuri padėtų palengvinti naminių gyvūnų šeimininkų kasdienybę, galima gana lengvai pasimesti. Skirtingų nuomonių gausa ir mitų įsivyravimas klaidina dažną. Kokie nesusipratimai vyrauja gyvūnų mylėtojų bendruomenėse ir kodėl jie klaidingi?
Perskaičius keletą straipsnių ir pasitarus su kitais gyvūnų šeimininkais gali pasirodyti, kad vienintelis būdas teisingai maitinti savo augintinį yra pasitelkiant šlapią ėdalą. Realybė tokia – dauguma žmonių pamiršta, kad svarbiausia yra ne pati maisto rūšis, bet produkto maistingumas. Tiek sausas, tiek šlapias maistas gali būti prastas pasirinkimas. Peržvelginėjant sudėtis, svarbu ieškoti tokio maisto, kurio pirminiai ingredientai yra kupini baltymų. Tai gali būti tiek mėsa, tiek žuvis. Plačiai paplitusi idėja, kad sausas maistas yra netinkamas, nes nepadeda palaikyti normalaus gyvūno hidratacijos lygio. Iš tiesų, didelė dalis naminių gyvūnų nė nesupranta, kad jiems patiekiamas ne šlapias maistas, kai sausas ėdalas yra sumaišomas su vandeniu. Jaunoms katėms tinkamą ir kokybiškumu pasižymintį sausą maistą galite rasti šioje nuorodoje: https://www.alphazoo.lt/produkto-kategorija/katems/sausas-maistas/maistas-kaciukams.
Plačiai pasklidusi misinformacija, jog tik jauni naminiai gyvūnai yra imlūs naujoms komandoms. Idėja, jog vyresni augintiniai negali pasiekti panašių tikslų yra klaidinga. Natūralu, jauni kačiukai ir šuniukai yra judresni, smalsesni, bet būtent šios savybės neretai pakiša šeimininkams koją. Dažnas jaunėlis gyvūnas greitai susidomi bet kuo, tad dresūros metu net sujudėjusi užuolaida gali tapti nauju susidomėjimo objektu. Vyresni gyvūnai, nors dažnai ir tingesni, gali pradžiuginti stebinančiu susikaupimu ir noru mokytis. Be to, svarbu atskirti fizinių ir protinių gebėjimų vystymą. Jei gyvūnui sunku susikaupti fiziniams iššūkiams, galima išbandyti jo kognityvinius gebėjimus. Daugumai senjorų šunų yra ypač įdomu susitelkti į įvairius žaidimus, kaip pavyzdžiui, tokius variantus, kai motyvacija yra mylimi skanėstai.
Žmonės, kurie kankinasi nuo alergijų katėms ar šunims, ieško pačių įvairiausių būdų, kaip šio nemalonumo išvengti. Viena iš labiausiai paplitusių idėjų – priimti į namus augintinį, kuris yra trumpaplaukės arba hipoalerginės veislės. Tiesa tokia, kad tiek katės, tiek šunys, kurios tariamai nesukelia alergijų, vis tiek neša alergenus. Aišku, hipoalerginės veislės faktiškai gali turėti mažiau alergenų nei įprastos katės ar šuns. Dažnai manoma, jog alergija pasireiškia tuomet, kai susiduriame su nuo augintinio kūno nukritusiais plaukais. Iš tiesų, alergijos simptomai pasireiškia tada, kai turime santykį su gyvūno kūno skysčiais, kad ir seilėmis. Tad galima teigti, jog, nors situacija su alergija ir gali pagerėti, priėmus hipoalerginį gyvūną, galutinai problema atsikratyti bus sunkiau.
Vizitai pas profesionala turėtų būti ypač reguliarūs, ypač auginantiems gyvūnus senjorus. Dažnas šeimininkas vadovaujasi filosofija, jog augintiniui pas specialistą apsilankyti reikia tik tuomet, kai atsiranda tam tikrų problemų. Tai – mitas, kurį būtina paneigti. Taip, kartais specialus šunų šampūnas gali padėti grąžinti augintinio kailio blizgesį, tačiau dažniau fiziniai gyvūno pokyčiai reprezentuoja vidines problemas. Kartais tai būna nepilnavertiška mityba, alergijos ar net ligos, tad laukti tikrai nereikėtų. Užsirašyti vizitui pas veterinarą kartu su augintiniu reikėtų bent jau kartą per metus.