Mažos galios katilas šimtu procentų nepasieks tokio galingumo, bei neparuoš tiek karšto vandens, kurio užtektų patalpų apšildymui, todėl atitinkamai turės būti atliekami papildomi santechnikos darbai ir montuojami įvairūs papildomi šildymo prietaisai, kas jau padidina katilo pajungimo kainą. Ir netgi gerai sutvarkius visą santechniką, katilas nepasieks tokio efektyvumo lygio, kokį galėtų pasiekti, jeigu jisai būtų reikiamos galios. Jeigu nutiktų atvirkščiai – būtų pajungtas per didelio galingumo katilas, tada jisai nepasiektų nominalaus reikiamo galingumo, ko pasekoje, katile ir dūmtraukyje pradeda rinktis kondensatas, atsirandantis dėl per mažos katilo degimo temperatūros, o katile susidaręs kondensatas pradeda neigiamai veikti katilo pakuros sieneles, taip pagreitindamas katilo susidėvėjimą. Tas pats kondensatas, nusėsdamas ir ant dūmtraukio (kamino) sienelių, užkemša kaminą ir žymiai sumažina oro trauką. Tai labai ilgas cheminis procesas, apie kurį užtenka žinoti tiek, kad per mažos galios katilas tarnaus trumpiau bei dažniau reikės jį kūrenti, o per didelės galios – yra rizika atsirasti minėtam kondensatui.
Norint paskaičiuoti, koks katilo galingumas reikalingas Jūsų patalpoms apšildyti, visų pirma reikia įvertinti šilumos nuostolio parametrus – patalpų plotą, ventiliaciją ir dar kelis papildomus aspektus. O tai reiškia, kad gerą katilą gali parinkti tik tuos aspektus išmanantis, savo srities specialistas. Jei norite sužinoti, kokia katilo galia yra Jums reikalinga, tai šitie skaičiai turėtų kažkiek padėti: katilo galios reikia 100 W vienam kvadratiniam metrui senos statybos pastatams, ir 50 W vienam kvadratiniam metrui naujos statybos pastatams, kai lubų aukštis yra 2,5 metro.
Bet kokių kieto kuro katilų naudingumą padidina akumuliacinė talpa. Ši talpa užtikrina, kad kieto kuro katilas dirbtų nominaliu galingumu, nes šilumos perteklius kaupiasi toje talpoje, o susikaupusią talpoje šilumą galima panaudoti, atšalus šildymo sistemai, todėl kuro kiekis išnaudojamas efektyviausiai.